Perdegimas – daugiau nei vien nuovargis

Kai kuriems žmonėms perdegimas atrodo laikina būsena, kurią galima išspręsti šiek tiek pailsėjus. Jie gali pailsėti, atgauti jėgas ir grįžti prie kasdienybės. Tačiau kitiems perdegimas tampa pasikartojančiu ciklu - ypač aktualu empatiškoms ir itin jautrioms ar moterims,. Įprasti metodai—terapija, meditacija, poilsis —dažnai neatneša ilgalaikio palengvėjimo. Kodėl taip yra?

Tiesa ta, kad perdegimas nėra vien dėl per didelio darbo krūvio. Tai sudėtingas reiškinys su daugeliu sluoksnių. Štai kelios iš daugybės mažiau žinomų perdegimo priežasčių.

Sensorinis jautrumas

Jautresniems žmonėms kasdienė aplinka yra pilna sensorinės apkrovos — nuolatinis lempų zyzimas, pokalbių šurmulys ar tam tikrų audinių prisilietimas gali kelti stresą. Sensorinis jautrumas reiškia, kad sugeriame daugiau informacijos nei kiti, o ši nuolatinė informacijos srovė sekina. Kadangi ne visada galime kontroliuoti savo aplinką, tai greitai sukelia fizinį ir psichinį nuovargį, net jei atliekame tik „įprastas“ kasdienes užduotis. Pavargus ar perdegus padidėjęs dirglumas dar labiau sustiprina šį efektą ir žmogus papuola į uždarą ratą.

Emocijų reguliavimas

Kartais emocijos gali svyruoti labai stipriai. Vieną dieną mažos stresinės situacijos gali atrodyti nepakeliamos, o kitą—jokios emocijos visiškai nejaučiamos. Nuolatinis emocijų šuolių ir kritimų patyrimas sekiną, palieka mažai jėgų ir dar didesnį pažeidžiamumą perdegimui. Taip pat yra žmonių kurie emocijas jaučia labai intensyviai ir yra žmonių kuriems sunku net atpažinti tas emocijas, abu atvejai susiduria su sunkumais. Norint valdyti šiuos kraštutinumus, būtina išmokti tinkamus būdus atpažinti, apdoroti ir paleisti emocijas, jų neignoruojant.

Pataikavimas ir ribų nustatymas

Daugeliui iš mūsų sunku nustatyti ir išlaikyti asmenines ribas. Ypač tiems kas ilgus metus stengėsi „atitikti“ žmonių lūkesčius, todėl sakyti „ne“ ar atsitraukti gali atrodyti neįmanoma. Kai pataikavimas tampa išlikimo strategija, tai veda prie perdegimo. Nuolatinis pastangos patenkinti kitų poreikius, ignoruojant savo, sukelia nuolatinį stresą ir nuovargį.

Dvasinis atotrūkis: Ryšio su savimi praradimas

Dvasinis atotrūkis įvyksta, kai prarandame ryšį su savo vertybėmis, gyvenimo tikslais ar gilesne prasme. Net jei gyvenimas tęsiasi, viskas atrodo tuščia. Šis dvasinis perdegimas gali atimti džiaugsmą, entuziazmą ir viltį. Ir veiklos keitimas ne visada yra atsakymas - bėgimas nuo problemos ją užmaskuoja o ne išsprendžia, be to, pokyčiai ir nestabilumas vėl kelia stresą.

Nesprendžiamos traumos

Neišspręstos traumos gali tyliai veikti mus iš vidaus. Kai praeities įvykiai lieka neapdoroti, jie sukelia nuolatinį stresą, kuris kaupiasi ir galiausiai lemia perdegimą. Dauguma įprastų perdegimo sprendimų šių vidinių traumų nesprendžia, todėl atsigavimas tampa laikinas.

Ką galite padaryti?

Gera žinia: pripažinus šiuos modelius, pirmasis žingsnis perdegimo ciklo nutraukimo link jau yra padarytas. Perdegus reikia pradėti nuo:

Rūpinkitės savo kūnu—miegas, hidratacija, mityba, judėjimas, poilsis. Susikurkite rutiną, kuri padės patenkinti jūsų kūno poreikius dar prieš pasiekiant nuovargio ribą. Tai yra gera pradžia, sukurianti erdvės tolimesniam darbui su gilesnėmis priežastimis.
Pasikalbėkite su žmogumi, kuris supranta—tai gali būti terapeutas, koučeris ar draugas. Aiškumas dėl jūsų situacijos yra labai svarbus, ypač jei perdegimas tapo pasikartojančia problema.

Šie žingsniai gali padėti, tačiau tikras, ilgalaikis gijimas reikalauja individualizuotos pagalbos, kuri išsprendžia gilumines jūsų perdegimo priežastis, ypač jei esate itin jautrus ar asmuo. Jei jaučiatės įstrigę šiame cikle ir šie metodai neatnešė ilgalaikio palengvėjimo, gali būti laikas gilesniam požiūriui. Jums nereikia to spręsti vieniems—darbas su žmogumi, kuris tikrai supranta perdegimo patirtį, gali būti esminis pokytis. Smalsumas yra pirmasis žingsnis į gilesnį gijimą ir atsigavimą.

Paula Liub

Perdegimo ekspertė

https://paula-mindfulness.com/lt/