Mokslu įrodyta jogos įtaka žmogaus organizmui

Psichinė sveikata: Įrodyta, kad joga teigiamai veikia psichikos sveikatos būklę, pvz., depresiją, nerimą ir potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Tyrimai rodo, kad praktikuojant jogą gali pagerėti nuotaika, padidėti geros savijautos neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, gamyba ir pagerėti bendras psichinis atsparumas.

Stresas ir įtampa: Tyrimai rodo, kad reguliari jogos praktika gali sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį ir pagerinti bendrą psichinę savijautą.

Miego kokybė: Tyrimai rodo, kad reguliari jogos praktika gali pagerinti miego kokybę.

Širdies ir kraujagyslių sveikata: Tyrimai rodo, kad reguliariai praktikuojant jogą gali sumažėti kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje ir išsispręsti širdies ritmo sutrikimai.

Smegenų sveikata: Tyrimai rodo, kad joga gali pagerinti kognityvines funkcijas ir sustiprinti atmintį bei dėmesį. Reguliari jogos praktika siejama su geresne vykdomąja funkcija, dėmesio išlaikymu ir kognityviniu lankstumu.

Lėtinis skausmas: Įrodyta, kad joga veiksmingai mažina lėtinį skausmą: apatinės nugaros dalies skausmą, artritą ir fibromialgiją. Joga pagerina sąnarių judrumą, sumažina uždegimą ir palengvina skausmą.

Kvėpavimo takų sveikata: Įrodyta, kad reguliariai praktikuojant pranajamą pagerėja plaučių funkcija, padidėja deguonies įsisavinimas ir pagerėja bendra kvėpavimo takų sveikata.

Bendra fizinė sveikata: Įrodyta, kad reguliari jogos praktika pagerina lankstumą ir padidina raumenų jėgą, todėl pagerėja fizinis pajėgumas ir sumažėja traumų rizika.

Žiūrėti visus jogos specialistus